Atsargiai su neiginiu NE!

Atrodo, kad apie neiginio „ne“ reikšmę  jau buvo tiek daug kalbėta, kad atrodo nebėra ką naujo ir pasakyti.  

Jūs tikrai žinote, kad kalbant apie tai, ko norime, reikėtų vengti išsireiškimų su „ne“.  Kodėl?  Todėl, kad sąmoningai sakome, ko nenorime, tačiau pasąmonė negirdi neiginio „ne“, o girdi tik akcentuojamą žodį.  Dalelytė „ne“ juk niekada nėra kirčiuojama.

Pavyzdžiui, teiginį „noriu finansinės nepriklausomybės“ pasąmonė girdi kaip „noriu finansinės priklausomybės“. Tas pats su tokiais išsireiškimais: noriu nebijoti, kad tik nesusikirsti per egzaminą, kad tik neapvogtų ir t.t.

Be abejo, galite netikėti ir netgi prisiminti, kad visada prieš egzaminą sakydavote: „kad tik nesusikirsčiau“, ir dažniausiai jį išlaikydavote.

Sutinku, kad „ne“ priešingai suveikia ne visada.  Tai priklauso nuo eilės dalykų.  Jei esate puikiai pasiruošusi  egzaminui, o tik dėl mados drebate kartu su visais, tai tikėtina, kad egzaminą išlaikysite. 

Ir vis tik kviečiu įsivaizduoti situaciją, kai slidžiu šaligatviu eina žmogus, o jūs jam staigiai sušunkate: „Tik nenukrisk!”. Toks sušukimas veikia kaip komanda paslysti ir nukristi.

Arba – žmogus aštriu peiliuku drožinėja.  Čia prieinate jūs ir sakote: „Žiūrėk, kad neįsipjautum.“  Jau vien toks pasakymas atitraukia drožinėtojo dėmesį, o dar pasąmonė priima nurodymą įsipjauti, ir tikimybė, kad aštrus peiliukas sprūstelės ir brūkštels per pirštą ryškiai padidėja.

Beje, tokiu būdu išeina, kad besitaikančiam į taikinį šauliui pasakyti „Prašauk pro šalį!“ ar „Neprašauk pro šalį!“ yra vienas ir tas pats.  Šūvis, labai tikėtina, abiem atvejais bus netaiklus.

Prisiminkim, ką mes linkime išeinančiam iš namų artimam žmogui (vaikui, pavyzdžiui). Gal kartais sakome jam: „Nepakliūk po mašina!“, „Neparvirsk!”, “Nesidairyk į vitrinas!“, „Nežiopsok!“, „Nebijok!“?

Jei nelinkime kitam blogio, tai bus geriau, jei palinkėsime: „Būk atsargus!“

Ir dar paminėsiu, kad psichologijoje ši pasąmonės savybė yra pritaikoma norimam rezultatui gauti.  Žmogui, kuris kankinasi nuo nemigos, pasiūloma išbandyti priešingą būdą – neleisti sau užmigti, kartojant: „Kad tik neužmigčiau!”.  Mes jau suprantame, kodėl šis žmogus užmigs.