Psichologinio palaikymo taisyklės

Arūno Maniušio nuotr.

Mielieji, ką darote, kai kitas žmogus ima pasakoti jums savo bėdas, skaudžius išgyvenimus?

Neretai pasitaiko, kai klausydamas liūdnų istorijų, guodėjas pats persismelkia negatyviomis emocijomis, kad paskui ilgai negali atsigauti.

O kitas entuziastingai veržiasi nelaimėliui padėti, pradeda spręsti jo problemas, bet ilgainiui gauna per nosį taip, kad įsižeidęs nusliūkina į šalį.  O juk norėjo paties geriausio... 

Kad jums taip neatsitiktų, prisiminkit, kad pagalba kitam nebus efektyvi, jei panaudosit nors vieną iš žemiau išvardintų dalykų:

-       minimizuosit kito problemą

-       sumenkinsit kito išgyvenamus jausmus

-       teiksite patarimus ir/arba

-       siūlysite pagalbą, kurios žmogus neprašo.

O kokia tada turi būti efektyvus psichologinis palaikymas?  Kviečiu ne tik išmokti žemiau išvardintą schemą, bet ir pasipraktikuoti, nes garantuotai, reikalui esant, neišeis jums iš karto.

1.  Jausmų komunikacija („Suprantu, kaip tu jautiesi...“)

2.  Partnerio pasaulio supratimo priėmimas („Tavo vietoje aš taip pat jausčiausi tokioje situacijoje.“)

3.  Partnerio jausmų, situacijos ir elgesio apibūdinimas („Įsivaizduoju, kaip baisu, kai...“)

4.  Klausimas apie galimą pagalbą („Sakyk, ar galiu aš kuo nors padėti?“)

5.  Pasitikslinti, kokios konkrečiai pagalbos norėtų partneris ir ar iš viso jam reikalinga pagalba.

Matote, kaip viskas paprasta.  Užtenka išmokti formulę ir kalbėti savais žodžiais nurodyta tvarka. Nesistebėkite, kad neužilgo apie jus ims kalbėti kaip apie jautrų supratingą žmogų.

Pagal S. Kovaliovą iš jo knygos „Efektyvaus vadovavimo NLP“.