Kaip išgyventi vienuose namuose su anyta

Arūno Maniušio nuotr.

Sveiki, Gyvename jau ~ 3 metus su vyro mama, per tą laiką susilaukiau dviejų dukrų, tačiau aš su ja labai nesutariu. Vyras tolimųjų reisų vairuotojas, taigi, labai mažai būna namie, o kai grįžta, nemato kokie mano santykiai su jo mama, tiksliau pamato labai mažą dalį.

Kai grįžtu namo, aptinka depresija, baimė. Dėl to, kad ji stebi viską ką aš darau. Pas mane net draugai negali ateiti, tiksliau bijo, kad nepradėtų liežuvauti ji visam kaimui.

Jaučiuosi nelaiminga ir niekaip nesugebu įtikinti vyro, jog kraustytumėmės kur nors kitur. Jis vis man prieštarauja, o aš jau nebegaliu taip gyventi, jo mamai 73 metai, man 20, ji man galėtų būti močiute ir aš neturiu apie ką su ja šnekėtis.

Namuose trintis. Ji mane stebi kaip per padidinimo stiklą. Su vyru net pasipykti negali, nes tuoj sužinos visi aplinkiniai, todėl, kad kaip sakoma ji neša visas "šiukšles" iš namų. Nebežinau, nei kaip elgtis, norėjau išeiti ir, kad jis pasirinktų arba aš arba mama, bet pamąsčiau, jog taip negerai ir neįsivaizduoju, ką jis pasirinktų..

Tačiau aš taip kentėt jau nebegaliu, realiai tai mes net mylėtis negalim, nes mama bet kada gali užeiti į mūsų kambarį. kaip jį perkalbėti atsiskirti nuo mamos ir gyventi atskirai, jei su juo kalbuosi viskas atsimuša kaip į sieną. paklausia kuo tau nepatinka mano mama, aš jam argumentuoju, tačiau jis labai ir dėmesio nekreipia. Ir vėl tas pats. padėkit nes aš jau neįsivaizduoju ką ir daryti.

Sveika,

Suprantu, kaip tau nelengva gyventi su anyta, nes tenka prie jos taikytis. Sakai, kad galvojai apie išsikraustymą kitur, tačiau tam nepritaria tavo vyras.  Įsivaizduoju, kad gali būti skaudu, kai vyras tavęs nesupranta, nepalaiko.

Kaip matau, pasirinkimą toliau gyventi kartu su anyta tu jau priėmei, todėl dabar tau svarbu išmokti gyventi taip, kad išliktum rami, kad išlaikytum savo savivertę.

Suprantu, kad tai iš tiesų yra nelengva, nes gali būti, kad pati esi dar nepilnai fiziškai sustiprėjusi po dviejų vaikučių išnešiojimų ir dviejų gimdymų per palyginus trumpą laiką.  Natūralu, kad tokioje situacijoje baimė, nusiminimas, pyktis gali kilti dėl priežasčių, kurios kitose aplinkybėse atrodytų nesvarbios.

Yra nemažai būdų, kaip galima sau padėti apėmus negatyviems jausmams.   Gali panaudoti taip vadinamą refreimingą, kuris siūlo nemaloniose situacijose bandyti surasti, kas jose gali būti gero. 

Pavyzdžiui: „Aš turiu gyventi su vyro mama, bet tai ir gerai, nes nereikia mokėti už butą.“  Arba: „Anyta idėmiai stebi, ką aš veikiu, bet tai ir gerai, nes aš stengiuosi  kruopščiai atlikti namų ruošos darbus ir pačiai maloniau gyventi tvarkingoje aplinkoje.“ O taip pat: „Pas mane negali ateiti draugai, bet tai ir gerai, nes daugiau laiko galiu skirti savo dukrytėms.  „Tarp mūsų su anyta yra didelis amžiaus skirtumas, bet tai ir gerai, nes aiškiai suvokiu, kad mes esam iš skirtingų pasaulių, todėl galiu sau leisti į atskirus dalykus žiūrėti savaip.“

Tokios praktikos metu gali įgyti vidinę ramybę, pasitenkinimo savimi ir aplinka jausmą.  Beje, ir kiti būdai, kviečiantys į situaciją pažiūrėti kitaip, leidžia praplėsti negatyvių jausmų susiaurintą matymą. Tarkim, konfliktinę situaciją pabandyk apibūdinti taip, kaip ją mato anyta. Arba kaip neutralus  pašalinis žmogus – ekspertas. Arba kaip musė, tupinti ant sienos. Tokiu būdu sumažėja vidinė įtampa ir darosi lengviau atrasti sau tinkamus sprendimus, kaip išeiti iš nemalonios situacijos.

Taip pat tu gali įsivaizduoti konkretų žmogų ar knygos (filmo) veikėją, kuriam tinkamai pasielgti situacijose, kurios tau sukelia nemalonius išgyvenimus, būtų visai paprasta. „Pasižiūrėk“, ką jis ar  jie darytų tavo vietoje, o paskui bandyk ir pati atitinkamai koreguoti savo elgesį.

Gydytojas Viktoras Franklas, Antrojo Pasaulinio karo metu pakliuvę į koncentracijos stovyklą, naudojo pažvelgimo į esamą situaciją kitaip būdą.  Nežmoniškose sąlygose jam išgyventi padėjo įsivaizdavimas, kad jis kaip psichologas  tiria žmonių prisitaikymo prie baisių gyvenimo sąlygų galimybes. Išlikęs gyvas pasibaigus karui apie tai jis aprašė knygoje „Pasakyti gyvenimui:"TAIP"".

Žinoma, dabar – ne karo metas, ir tu - ne koncentracijos stovykloje, bet gyventi kartu su anyta yra nelengva.  Todėl ieškok būdų ne tik kaip padėti sau esamoje situacijoje, bet ir kaip įtikinti vyrą išsikraustyti iš mamos namų  ir gyventi atskirai.

Sėkmės ir stiprybės tau!

Linga