Apie eksperimentą, parodžiusį kaip vaikystėje formuojasi baimės

Tikriausiai nerasim žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs, jog ankstyvoji vaikystė turi lemiamą vaidmenį visam žmogaus gyvenimui. 

Dirbant su klientais praktiškai kiekvienu atveju atrandama, kad suaugusio šiandieninių problemų šaknys išaugo ankstyvame ir labai jautriame žmogaus amžiuje.

Internete radau aprašytą eksperimentą, kuris patvirtina, kad vaikystėje įgytos traumos išlieka visą žmogaus gyvenimą (iškart turiu pasakyti, kad nėra viskas taip tragiška. Integralinio neuroprogramavimo psichotechnikos leidžia pakeisti pasąmonės užfiksuotą negatyvią patirtį ir taip padėti žmogui „pasveikti“ nuo jam gyventi trukdančių nesąmoningų reakcijų).

Eksperimentas, apie kurį kalbu, įgavo „Mažylio Alberto“ pavadinimą.  Praėjusio amžiaus pradžioje jį atliko amerikiečių psichologas Džonas Vatsonas, siekdamas išsiaiškinti, kaip formuojasi baimės į daiktus, kurie anksčiau jokių baimių nekėlė. 

Eksperimentui buvo paimtas devynių mėnesių mažylis vardu Albertas.  Berniukui iš pradžių rodydavo, o vėliau ir leisdavo žaisti su balta žiurke, baltu triušiu, vata ir kitais baltais daiktais.  Vaikutis drąsiai su jais žaidė. Tai buvo įžanginė eksperimento dalis.

Po kurio laiko eksperimentatorius, pastebėjęs, kad berniukas liečia žiurkę, suduodavo plaktuku per metalą taip, kad vaikučiui sukeltų nemalonius pojūčius.  Natūralu, kad ilgainiui Albertukas ėmė vengti liesti žiurkę.  Dar po kurio laiko, vien pamatęs baltą žiurkę, imdavo verkti.  Įdomu tai, kad vaikutis verkti pradėdavo pamatęs ir baltą triušį, vatą ir kitus baltus daiktus, su kuriais anksčiau mielai žaisdavo.

Eksperimento metu buvo patvirtinta hipotezė, kad baimės formuojasi ankstyvame žmogaus gyvenimo laikotarpyje.  Kadangi nesuprantama baltų žiurkių baimė Albertui išliko visą gyvenimą, buvo manoma, kad vaikystėje susiformavusių baimių pakeisti negalima.  Kaip jau minėjau, šiuolaikinė INP psichoterapija naudoja efektyvias priemones tokių baimių likvidavimui.

Viena tikrai aišku, kad auklėdami vaikutį pirmaisiais gyvenimo metais tėvai, o ypač mama, turi būti labai dėmesingi įvairioms smulkmenoms.  Tiksliau pasakius, pirmaisiais gyvenimo metais smulkmenų nebūna.

Iš pirmo žvilgsnio tai, kas tėvams pasirodys visiškai nereikšminga, gali turėti įtakos vaiko psichikos formavimuisi, ir tai atsilieps jau suaugusiam žmogui.

Jei tave kartais apima nepaaiškinamos baimės, tai labai didelė tikimybė, kad jų pradžia buvo tavo vaikystėje.  Ir jei ta baimė tau trukdo gyventi efektyviai ir laimingai, žinok, kad ją galima pakankamai lengvai ir greitai pakeisti.  Kreipkis į INP psichoterapeutą. Žinok, kad baimei išlaikyti psichika sunaudoja labai daug energijos.  Tikiu, kad  išlaisvinęs tą energiją, tu surasi, kam ją tikslingai ir naudingai panaudoti.