Kaip padidinti mylimojo ištikimybės tikimybę

Arūno Maniušio nuotr.

Sveiki, kaip ir dauguma istorijų, manoji susijusi su mylimu vyru. Esame poroje beveik porą metų, vos praėjus savaitei po pažinties gavau raktą nuo jo buto ir apsigyvenome kartu. Esu nelengvo būdo - reikli, kritiška, kategoriška, savininkiška ir pavydi (man 28 metai).

Tačiau ilgainiui gavau informacijos apie pamilto vyro žaidimus su kitomis moterimis. Viena jų - buvusi kolegė. Su kita bendravimas buvo draugiškas, tačiau su flirtu - tai man taipogi nepatiko.

Iš mano pusės atsirado daug pykčio, nusivylimo, santykiai pradėjo byrėti. Aš stengdavausi prisitaikyti, tačiau neleidau jam suprasti, kad toleruosiu bendravimą su kitomis.

Vieną dieną į rankas pateko jo pašto dėžutė, su pamirštais ištrinti išsiųstais laiškais. Skaičiau, virė pyktis, nusivylimas, neapykanta. Vėl buvo kolegė (ištekėjusi ir turinti vaikų), kuri guosdavo jį, siekė artumo ir akivaizdžiai flirtuodavo. Supratau, kad jos iniciatyva buvo didesnė. Skaudžiausia tai, kaip jis dalinasi, jog manęs nemyli ir neketina kurti šeimos. Tie žodžiai mane sužlugdė. Apie šeimą kalbėdavome, vaikų tema sudėtingesnė dėl kitų priežasčių. Širdyje tikėjau, kad šie santykiai dar gali būti gražūs.

Esu įsitikinusi, jei būtų fizinė neištikimybė - aš nutraukčiau šiuos santykius. Ir tuo pačiu pykstu ant savęs, nes tai buvo emocinė, dvasinė neištikimybė.

Vos jam sugrįžus pasakiau, kad jis yra tik silpnas melagis, parodžiau laiškus. Jis puolė atsiprašinėti. Aš pradėjau krautis daiktus. Išsakiau visko daug. Įskaitant ir tai, kad pakenksiu jam ir tai paleistuvei viską išklojusi jos vyrui. Esu labai atsidavusi moteris, niekada neišduočiau savo mylimojo, tad man šis faktas buvo mano vertybių sutrypimas. Tą vakarą jam pavyko mane sustabdyti, nesuradau savyje pakankamai jėgų išeiti.

Po kurio laiko susisiekiau su ta moterimi, išsakiau viską, ką galiu padaryti. Ji išsigando, tylėjo.

Ir šiandien, prabėgus keliems mėnesiams manyje vis dar gyvena nepasitikėjimas, nepatiklumas ir didelis pyktis. Mūsų santykiai kabo ant plauko. Aš jo nebekaltinu, vardan santykių stengiuosi suprasti ir tapti geresne moterimi. Tačiau vis dar skauda, emocijos kaupiasi ir kartais sprogsta. Taipogi sulaukiu ultimatumų iš jo pusės - skiriamės arba kuriame šeimą. Šiuos pareiškimus aš kartais vertinu kaip skatinimą man jį palikti. Man vis dar sunku juo tikėti, pasitikėti.

Nebežinau ką reiškia praleisti ramiai vakarą be ašarų - verkiu pasislėpusi, nes tam momentui palengvėja. Ši situacija man pačiai leido save pažinti, esu labai jautri ir emocinga. Išdavystė mane nužudė ir privertė prisikelti nepatiklia, bailia moterimi. Bet stiprybės nepraradau, žinau ko esu verta ir kovoju dėl savo laimės. Šaukiuosi pagalbos visų pirma ieškant būdų, kaip nusiraminti, išlieti emocijas ir išstumti pyktį ir nusivylimą iš savęs, atrasti ramybę. Noriu viską pamiršti. Tad Jūsų komentaras apie visą šią istoriją man būtų labai naudingas.

Diana

Gavus ilgą skaitytojo(s) laišką, susiduri su užduotimi, kaip sutrumpinti rašiusiojo tekstą.  Kai imiesi šio darbo, atrodo, kad viskas svarbu, kad išbraukus sakinius ar žodžius laiškas praras kažką svarbaus ir mano kaip specialisto atsakymas atrodys nepagrįstas. Tačiau tenka trumpinti, kad ir kitiems skaitytojams būtų įdomu, kad jie nepaskęstų detalėse. Iš kitos pusės vienu atsakymu neįmanoma aprėpti visko, tad tenka rinktis vieną motyvą. Taip padariau ir šį kartą.

Labas, Diana,

Skaitau Jūsų istoriją ir suprantu, kaip Jums skaudu ir sunku gyventi nusivylimo, pykčio, pavydo, nepasitikėjimo, keršto, neapykantos  ir kitų neigiamų jausmų verpetuose.  Rašote, kad norite viską pamiršti.  Suprantu, kad ne viską, o tik tai, kas neleidžia Jums išlaikyti vidinę ramybę. Tarytum matau, kaip jus užsmaugė kankinantys jausmai ir neleidžia įkvėpti gaivaus oro. Būtent todėl ir yra taip sunku.

Todėl kviečiu atsitolinti nuo tos situacijos ir lyg svetimomis akimis pažiūrėti į Dianą, gyvenančią laiške.  Lyg jūs būtumėte ne ji ir matytumėte ją iš šono. Kad būtų tikriau, kalbėsiu apie ją trečiu asmeniu.  Kam šito reikia?  Iš šono  paprastai geriau matyti.  Gal taip lengviau bus atrasti išeitį.

Ir ką turim?  Savarankišką, išdidžią, pavydžią  Dianą, kuri už mylimąjį pasirengusi kovoti  visais įmanomais būdais, įskaitant ir kerštu.   Taip pat jautrią, emocingą, nepatiklią, išsigandusią, nelaimingą Dianą, kuri skaudžiai išgyvena emocinę mylimo žmogaus  išdavystę.  Ir dar žinome, kad ši jauna moteris nori geriau suprasti vyrą,  pasikeisti, tapti geresne.

Ką reiškia Dianai tapti geresne? Gal suprasti vyrą ir toleruoti jo plaukiojimus į kairę?  Vargu.  Diana yra atsidavusi, niekada mylimojo neišduotų, todėl to paties laukia ir iš jo pusės.  Tačiau pakeisti kito žmogaus be jo paties noro keistis neįmanoma.  Diana jau išbandė pykčio, barnių, grasinimų būdus.  Neveikia.

Tai kas gi trukdo Dianai tapti ir būti ramia, atsipalaidavusia, mylinčia ir mylima, laiminga? Viena iš priežasčių – Dianą valdantis pavydas.  Jis verčia nepasitikėti draugu, jį  įtarinėti, sekti, priekaištauti, degti pykčiu, grasinti ir t.t.

Tikriausiai teko girdėti posakį, kad jeigu pavydi, tai reiškia – myli.  Drįsčiau suabejoti. Meilė yra tada, kai nori mylimam žmogui paties geriausio, net jei dėl to nukenčia tavo gerovė. Tuo tarpu pavydas  paiso tik savininko interesų.  Taip, mano mylimasis gali ir turi būti laimingas, bet  tik su manimi!

Aš nepropaguoju neištikimybės, tačiau taip jau yra, kad griežta kontrolė, aukšti reikalavimai, kai jie diktuojami iš šono, o ne kyla iš vidaus, iššaukia nesąmoningą norą priešintis.  Dianos mylimasis slapta dairosi į šonus. Tai su viena kolege pažaidžia, tai su kita paflirtuoja, arba su trečia laiškeliais bendrauja.  Iki sekso neprieina, tačiau į pašalius dairosi.  Laužo taisykles ir taip įrodinėja sau, kad yra laisvas žmogus.

Diana dėl tokio mylimojo elgesio ir kenčia, ir siunta.  Namuose tai tyla, tai griaustiniai, slapti ašarų lietūs.  Gyvenimas kartu  pasidarė kančia.  Tačiau jie vis dar kartu. Diana nepalieka draugo, nes nori išsaugoti santykius, o draugas siūlo susituokti.  Vadinasi  jie vertina vienas kitą. Tikėtina, kad yra ir meilė, kuriai sudarius tinkamas sąlygas,  atsigautų, suvešėtų, o gal net sužydėtų.

Kokia  yra išeitis?  Ar galima tikėti, kad laisvės draugui suteikimas ir pasitikėjimas juo padarys jį ištikimu?  Tikėtis galima, tačiau visiškos ištikimybės garantuoti niekas negali.  Bet ištikimybės tikimybė (koks kalambūras!) tikrai padidėtų. Ir palaidas šuo ne į mišką bėga, o prie namų durų miega.  Taip mylimasis, gavęs daugiau laisvės,  galės laisvai pasirinkti.  Beje, jis jau pasirinko – Dianą.  Atsiprašė, neišleido su daiktais išeiti iš namų, pasiūlė sukurti šeimą. 

Ko dar reikia Dianai?  Svarbu ne tik geriau suprasti mylimąjį, bet  dar svarbiau suprasti save, savo pavydą.  Iš kur jis kilęs? Nuo kada pasireiškia (juk nekilo staiga iš niekur)? Su kuo susijęs? Šį darbą paprasčiau ir greičiau  būtų atlikti su psichoterapeutu, kuris padėtų sugrįžti  į vaikystę, atsekti pavydo atsiradimą ir jį transformuoti. 

Tačiau ir būdama viena, Diana, galite sau padėti.  Vieną iš būdų mes jau išbandėme – pasižiūrėti į situaciją tarsi iš šono. Taip pat galima papasakoti savo istoriją kaip  romaną, įvykusį su kažkuo kitu.  Prasukti kaip filmą, keičiant spalvas, apšvietimą, garsą.  Paskui – nuo galo iki pradžios.   Labai labai greitai, laaaaabaaaaaaaaiiii lėėėėėėėėtaaaaaiiiii... Dabar - juodai baltu režimu, o paskui – išvirkščiai. Prasukite istoriją kuo įvairiau, kad pasąmonėje sugriūtų užsifiksavusi jo struktūra.  Ir pastebėsite, kaip pamažu plečiasi sienos, darosi lengviau kvėpuoti, o jūsų tarakonai visų pirma susitaiko, o paskui ir susidraugauja su mylimojo tarakonais.

O kaip tada bus su vertybėmis?  Nejaugi ištikimybė nieko nereiškia?  Reiškia. Ir labai daug.  Todėl ir verta atsisakyti mylimojo ištikimybės sergėtojo vaidmens ir ieškoti būdų, kurie darytų jūsų santykius maloniais. Ir ne vien todėl, kad tai padėtų išlaikyti vyrą, o todėl (ir tai kur kas svarbiau!), kad jūs, Diana, galėtumėt mėgautis gyvenimu, santykiais ir būti laiminga.