Paskutinė mėnesio atkarpa kasdieniniame blogų rašyme

Tik prasidėjus birželiui, staiga susivokiau, kad iki mano pažado sau išpildymo kasdien patalpinti savo bloge po įrašą liko mėnuo su uodegėle.  Praėjusių metų liepos 11 dieną (net nežinau, kas tada man užėjo) ėmiausi šio projekto. Net neturėjau konkrečiai įvardinto tikslo.  Net nežinojau, kokių naudų gausiu jį įgyvendinusi. 

Tiesiog norėjau rašyti ir įkinkiau save į šį vežimą.  Nes, matyt, suvokiau, kad prisiversti rašyti, kai niekas išoriškai neskatina, vidinės motyvacijos neužteks (tikrai nebūtų užtekę, jei ne pasižadėjimas sau).  Tiesą sakant, kažkur giliai kirbėjo mintelė, kad jei bus labai sunku, tai juk galėsiu nutraukti rašymus. Nes juk aš esu savo gyvenimo šeimininkė.  Kaip tas karalius, kuris, kai nori sukuria įstatymus, o kai nori, - juos atšaukia.


Tiesą sakant, sunkiais momentais, ypač kai būdavau komandiruotėse, išsisukti man padėjo anksčiau parašyti tekstai. Juos ir patalpindavau, parinkusi nuotrauką. Ne visada buvo lengva sugalvoti temą, apie ką rašyti. Kasdieninis įsipareigojimas vertė ieškoti įdomesnių temų, fiksuoti naujas mintis, išgirstas seminarų metu ar skaitomų knygų, straipsnių eilutėse.

Beje, blogo rašymas privertė mane domėtis, kaip pritraukti skaitytojus (kiekvienas rašytojas, net tas, kuris rašo į stalčių, tikisi, kad vėliau ar anksčiau (geriau, žinoma, anksčiau), atsiras žmogus, su kuriuo nors ir netiesiogiai susitiksime teksto eilutėse.  Tokiu būdu užbaigiau Seo kursus pas lektorę Eveliną Tamulaitienę.  Nemažai iš jos išmokau.  Net ir Feisbuko grupė "Psichologija paprastai" buvo sukurta šių kursų poveikyje.  Gaila, nebepatempiau "Rašytojų akademijos" kursų, į kuriuos buvau pakviesta.  Dar neišmokau ištempti laiko kaip kramtomos gumos, kad sugebėčiau viską suspėti.

Dabar jau tikrai žinau, kad iki savo pasižadėjimą įgyvendinsiu.  Dėkoju visiems, kurie čia užeidavote ir paskaitydavote.  Ypač dėkoju visiems, kurie čia ar Feisbuke rašėte komentarus ir refleksijas ar tiesiog dėdavote "laikus".  Atgalinis ryšys yra svarbus, kad ir kaip besakytum.

Tikrai žinau, kad kasdieninio rašymo po liepos 11 dienos nebetęsiu.  Be abejo, svetainės visai neužmesiu.  Vis tik apšilau čia.  Rašysiu, tik rečiau ir, tikiuosi, kokybiškiau.  Viduje jau kirba naujos mintys, bet kol kas jas tik brandinu, todėl neskubėsiu skelbti.

O dabar jaučiuosi taip, lyg įveikusi didžiąją maratono dalį, užkopiau ant aukščiausio trasos kalno, nuo kurio jau matyti finišas.  Su pasimėgavimu žingsniuosiu vis dar netrumpą, tačiau paskutinę mėnesio atkarpą, užpildančią metinį mano pasižadėjimą.