Laba diena, esu moksleivė. Labai nesutariu su savo patėviu. Jis dažnai mane
užgaulioja, pravardžiuoja, nuolat klykia ant manęs ir ant kitų šeimos narių. Jis
užima aukštas pareigas darbe, yra direktorius, grįžęs namo dažniausiai išlieja
savo sukauptą pyktį ant manęs (nes aš esu vienintelė ne jo dukra).
Svarbiausia, kad nieko baisaus nepadarau, jis prisikabinėja prie menkiausių
smulkmenų (pvz: jei skubant į mokyklą palieku neišplautą lėkštę, jis pradeda
klykti...mama manęs neužstoja).
Namie patiriu stresą ir įtampą, nebesusikaupiu, mokslai prastėja, nuo
streso išsivystė stemplės opa. Su patėviu mama kalbėjo ne vieną sykį, bet
pakeisti jo niekaip neišeina - kaip rėkdavo, taip ir teberėkia...
Turiu galimybę persikraustyti pas gimines, ten gyvenimo sąlygos bus geros,
tačiau teks pakeisti miestą, mokyklą, o labiausiai ir to ir bijau. Nemoku
bendrauti su žmonėmis, manau, kad nesusirasiu ten draugų.
Prašau Jūsų patarimo, ką man daryti - kraustytis ar kentėti dar mažiausiai
2 metus?
Ačiū. Laukiu Jūsų atsakymo. Akvilė
Sveika, Akvile,
Užjaučiu dėl to, ką tau tenka išgyventi, kai patėvis rėkia ant tavęs. Apmaudu, liūdna, pikta, kai tenka girdėti
užgaulius žodžius dėl kokių tai niekniekių. Ypatingai skaudu, kai net mama
nesugeba tinkamai tavęs užstoti. Įsivaizduoju, kad tada jautiesi tokia bejėgė,
kad norisi bėgti iš namų. Tu jau net
ištyrinėjai persikraustymo pas gimines galimybes.
Akvile, aš negaliu tau patarti, ar persikraustyti pas gimines (čia laukia
savi minusai – ir tie, kuriuos jau įvardinai, ir dar nežinia kokie, kurie
iškils ten gyvenant). Ar dar dvejus metus kentėti namuose, sugeriant patėvio
darbines problemas, nuleidžiamas į tave priekaištais ir užgauliojimais.
Aš nežinau visų detalių, kaip tu reaguoji į patėvio išpuolius, tačiau iš
laiško susidarė vaizdas, kad jautiesi lyg budelio persekiojama auka. Natūralu, kad prisiimi ir visą puokštę
negatyvių jausmų. Tačiau tu išbandei tik
vieną būdą iš daugybės galimų. Kodėl gi
nepabandžius sužaisti šias situacijas kitaip? Pavyzdžiui:
Zoologijos sodas
Įsivaizduok, kad darbuojiesi zoologijos sode, kuriame gyvena senas piktas
gorila (nebūtinai gorila. Gal jūrų vėplys. Arba bailusis kojotas. Arba dar kas
nors, kuo geriausiai gali įsivaizduoti patėvį kaip gyvūną.) Ir tavo pareiga - sutvarkyti gorilos narvą. Tad nori nenori, tenka susidurti su tuo
pikčiurna akis į akį. Baisiai nemalonu,
kai jis drąskosi ir stūgauja, tačiau tu žinai, kad jis nesupranta jokių
argumentų. Tenka tiesiog dirbti savo
darbą, akomponuojant sunkiajam rokui, atsiprašau, dundant įžeidinėjimams su
spiegiamais kaltinimais.
Vaikų darželis
Dirbi auklėtoja vaikų darželyje.
Tavo grupę lanko Jonukas, kurio namuose gyvenimas – ne pyragai. Tu nežinai, ar jį tėvai muša, tačiau
akivaizdžiai akivaizdu, kad mažylį vadina visokiais žeminančiais
žodeliais. Berniukas jaučiasi toks
nuskriaustas, kad visą negatyvą stengiasi išlieti ant aplinkinių
darželyje. Jo įniršis toks didelis, kad
grupėje visi paragauja jo įžeidinėjimų.
Tu, kaip auklėtoja stengiesi jį nuraminti, bet kartu supranti, kad jo šeimos nepakeisi. Tau tiesiog gaila Jonuko, kai jam užeina
pykčio priepuoliai. Tu ieškai būdų, kas
galėtų padėti jam išlikti ramiu.
Laboratorija
Tu dirbi laboratorijoje ir tyrinėji, kaip su giminaičiais elgsis žiurkinas,
pabuvojęs visą dieną ekstremaliose situacijose (patėvio darbas – ekstremali
situacija). Kas jį labiausiai supykdo?
Kada pykčio priepuoliai pasireiškia smarkiausiai? Ar yra įmanoma iš anksto nuspėti, kaip jis
elgsis? Kas būtent priverčia jį
rėkti? Kiek laiko trunka klyksmai? Kaip žiurkino keliamo garso stiprumas priklauso
nuo rėkimo trukmės? Ir t.t. Laboratorinių tyrimų esmė yra kaip įmanoma
nuodugniau ištyrinėti žiurkino įprastas reakcijas ir pateikti išvadas ir
rekomendacijas jo giminaičiams.
Pelenė
Ar prisimeni pasaką apie Pelenę?
Žinoma. Tai gali įsivaizduoti,
kad tu esi nuostabaus charakterio paslaugi, nuoširdi Pelenė, kurią visokeriopai
engia jos patėvis. Jis net už gerus
darbus aprėks, o už menkiausias pražangas skaudžiai baus. Nežiūrint viso to, Pelenė sugeba išlikti
rami, linksma, geranoriška.
Konclageris/išgyvenimo
tyrimas
Beje, šį būdą sau iš tikrųjų panaudojo psichoterapeutas Viktoras Franklas,
pakliuvęs į tikrą koncentracijos stovyklą.
Nežmoniškomis sąlygomis išgyventi jam padėjo įsivaizdavimas, kad jis su
studentais atlieka galimybės išgyventi nežmoniškose sąlygose tyrimą. Vėliau
visa tai aprašė knygoje „Pasakyti gyvenimui „TAIP““. Gali šiuo metodu
pasinaudoti ir tu. Beje, rekomenduoju
perskaityti ir V. Franklo knygą.
Čia aš užbaigsiu pavyzdžius, nes jų gali būti nenusakoma daugybė. Palikime darbo tavo vaizduotei (jei nuspręstum
pasilikti). Savaime suprantama, kad tuos būdus galima kaitalioti, sujungti ar
sumaišyti. Galima tarp jų susirasti
mėgstamiausią. Tą, kuris tau geriausiai
padėtų išlikti ramia.
Nežinau, kokį sprendimą priimsi, tačiau pridursiu dar vieną svarbų dalyką.
Jei naudosi tuos būdus, padidės tavo kūrybingumas, sugebėjimas jausti kitų
žmonių nuotaikas, mokėjimas atrasti
išeitis iš sunkių situacijų, sustiprės intuicija ir daugelis kitų dalykų. Ir visa tai padės tau ne tik išgyventi
šeimoje, bet ir bendrauti su kitais, susirasti draugų. Sakyčiau, kad pabandyti verta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą