2017 m. birželio 1 d., ketvirtadienis

Kai negali pakeisti situacijos, gali pakeisti požiūrį


Laba diena, esu moksleivė. Labai nesutariu su savo patėviu. Jis dažnai mane užgaulioja, pravardžiuoja, nuolat klykia ant manęs ir ant kitų šeimos narių. Jis užima aukštas pareigas darbe, yra direktorius, grįžęs namo dažniausiai išlieja savo sukauptą pyktį ant manęs (nes aš esu vienintelė ne jo dukra). 


Svarbiausia, kad nieko baisaus nepadarau, jis prisikabinėja prie menkiausių smulkmenų (pvz: jei skubant į mokyklą palieku neišplautą lėkštę, jis pradeda klykti...mama manęs neužstoja). 


Namie patiriu stresą ir įtampą, nebesusikaupiu, mokslai prastėja, nuo streso išsivystė stemplės opa. Su patėviu mama kalbėjo ne vieną sykį, bet pakeisti jo niekaip neišeina - kaip rėkdavo, taip ir teberėkia...


Turiu galimybę persikraustyti pas gimines, ten gyvenimo sąlygos bus geros, tačiau teks pakeisti miestą, mokyklą, o labiausiai ir to ir bijau. Nemoku bendrauti su žmonėmis, manau, kad nesusirasiu ten draugų. 


Prašau Jūsų patarimo, ką man daryti - kraustytis ar kentėti dar mažiausiai 2 metus?

Ačiū. Laukiu Jūsų atsakymo. Akvilė




Sveika, Akvile,



Užjaučiu dėl to, ką tau tenka išgyventi, kai patėvis rėkia ant tavęs.  Apmaudu, liūdna, pikta, kai tenka girdėti užgaulius žodžius dėl kokių tai niekniekių. Ypatingai skaudu, kai net mama nesugeba tinkamai tavęs užstoti. Įsivaizduoju, kad tada jautiesi tokia bejėgė, kad norisi bėgti iš namų.  Tu jau net ištyrinėjai persikraustymo pas gimines galimybes.


Akvile, aš negaliu tau patarti, ar persikraustyti pas gimines (čia laukia savi minusai – ir tie, kuriuos jau įvardinai, ir dar nežinia kokie, kurie iškils ten gyvenant). Ar dar dvejus metus kentėti namuose, sugeriant patėvio darbines problemas, nuleidžiamas į tave priekaištais ir  užgauliojimais.


Aš nežinau visų detalių, kaip tu reaguoji į patėvio išpuolius, tačiau iš laiško susidarė vaizdas, kad jautiesi lyg budelio persekiojama auka.  Natūralu, kad prisiimi ir visą puokštę negatyvių jausmų.  Tačiau tu išbandei tik vieną būdą iš daugybės galimų.  Kodėl gi nepabandžius sužaisti šias situacijas kitaip? Pavyzdžiui:


Zoologijos sodas

Įsivaizduok, kad darbuojiesi zoologijos sode, kuriame gyvena senas piktas gorila (nebūtinai gorila. Gal jūrų vėplys. Arba bailusis kojotas. Arba dar kas nors, kuo geriausiai gali įsivaizduoti patėvį kaip gyvūną.)  Ir tavo pareiga -  sutvarkyti gorilos narvą.  Tad nori nenori, tenka susidurti su tuo pikčiurna akis į akį.  Baisiai nemalonu, kai jis drąskosi ir stūgauja, tačiau tu žinai, kad jis nesupranta jokių argumentų.  Tenka tiesiog dirbti savo darbą, akomponuojant sunkiajam rokui, atsiprašau, dundant įžeidinėjimams su spiegiamais kaltinimais.


Vaikų darželis

Dirbi auklėtoja vaikų darželyje.  Tavo grupę lanko Jonukas, kurio namuose gyvenimas – ne pyragai.  Tu nežinai, ar jį tėvai muša, tačiau akivaizdžiai akivaizdu, kad mažylį vadina visokiais žeminančiais žodeliais.  Berniukas jaučiasi toks nuskriaustas, kad visą negatyvą stengiasi išlieti ant aplinkinių darželyje.  Jo įniršis toks didelis, kad grupėje visi paragauja jo įžeidinėjimų.  Tu, kaip auklėtoja stengiesi jį nuraminti, bet kartu  supranti, kad jo šeimos nepakeisi.  Tau tiesiog gaila Jonuko, kai jam užeina pykčio priepuoliai.  Tu ieškai būdų, kas galėtų padėti jam išlikti ramiu.


Laboratorija

Tu dirbi laboratorijoje ir tyrinėji, kaip su giminaičiais elgsis žiurkinas, pabuvojęs visą dieną ekstremaliose situacijose (patėvio darbas – ekstremali situacija). Kas jį labiausiai supykdo?  Kada pykčio priepuoliai pasireiškia smarkiausiai?  Ar yra įmanoma iš anksto nuspėti, kaip jis elgsis?  Kas būtent priverčia jį rėkti?  Kiek laiko trunka klyksmai?  Kaip žiurkino keliamo garso stiprumas priklauso nuo rėkimo trukmės?  Ir t.t.  Laboratorinių tyrimų esmė yra kaip įmanoma nuodugniau ištyrinėti žiurkino įprastas reakcijas ir pateikti išvadas ir rekomendacijas jo giminaičiams.  


Pelenė

Ar prisimeni pasaką apie Pelenę?  Žinoma.  Tai gali įsivaizduoti, kad tu esi nuostabaus charakterio paslaugi, nuoširdi Pelenė, kurią visokeriopai engia jos patėvis.  Jis net už gerus darbus aprėks, o už menkiausias pražangas skaudžiai baus.  Nežiūrint viso to, Pelenė sugeba išlikti rami, linksma, geranoriška.


Konclageris/išgyvenimo tyrimas

Beje, šį būdą sau iš tikrųjų panaudojo psichoterapeutas Viktoras Franklas, pakliuvęs į tikrą koncentracijos stovyklą.  Nežmoniškomis sąlygomis išgyventi jam padėjo įsivaizdavimas, kad jis su studentais atlieka galimybės išgyventi nežmoniškose sąlygose tyrimą. Vėliau visa tai aprašė knygoje „Pasakyti gyvenimui „TAIP““. Gali šiuo metodu pasinaudoti ir tu.  Beje, rekomenduoju perskaityti ir V. Franklo knygą.


Čia aš užbaigsiu pavyzdžius, nes jų gali būti nenusakoma daugybė.  Palikime darbo tavo vaizduotei (jei nuspręstum pasilikti). Savaime suprantama, kad tuos būdus galima kaitalioti, sujungti ar sumaišyti.  Galima tarp jų susirasti mėgstamiausią.  Tą, kuris tau geriausiai padėtų išlikti ramia.  


Nežinau, kokį sprendimą priimsi, tačiau pridursiu dar vieną svarbų dalyką. Jei naudosi tuos būdus, padidės tavo kūrybingumas, sugebėjimas jausti kitų žmonių nuotaikas,   mokėjimas atrasti išeitis iš sunkių situacijų, sustiprės intuicija ir daugelis kitų dalykų.  Ir visa tai padės tau ne tik išgyventi šeimoje, bet ir bendrauti su kitais, susirasti draugų.  Sakyčiau, kad pabandyti verta.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą