Apie seksą ir seksualumą

Arūno Maniušio nuotr.

Prieš keletą metų atsakinėjau į portalo karjerairsveikata.lt žurnalistės klausimus apie seksualumą.  Tada dar negalvojau, kad po kiek laiko vesiu mokomąsias psichoterpijos supervizijas (Maskva, Kijevas), įskaitant ir sekso bei seksualumo tema.  Ką gi, kviečiu paskaityti.

Grožio kultas vyravo visais laikas, skyrėsi tik grožio supratimas. Graži, seksuali, geidžiama – kas nenorėtų tokia būti? Seksas ir seksualumas – žodžiai, kurie labiausiai pritraukia skaitytojų dėmesį.

Kas yra seksualumas? Ar atrodyti seksualiai vadinasi dėvėti aptemptus drabužius, ar tam tikrą makiažą, turėti tam tikras kūno formas?

Visų pirma atsiliepsiu į Jūsų pastebėjimą, kad žodžiai „seksas“ ir „seksualumas“ labiausiai pritraukia skaitytojų dėmesį. Kodėl taip yra,  atsakymas paprastas – draudžiamas vaisius saldus, o  labai draudžiamas – labai saldus.  Čia jau pasistengė mamytės, tėveliai, močiutės, seneliai, mokytojai...    Ne taip retai pasitaiko, kad griežtos ir intensyvios gimdytojų  pastangos apsaugoti vaikus nuo sekso būtent ir paskatina ankstyvas santuokas iš reikalo. Įsivaizduoju, kad ir šio straipsnio skaitytojai žino ne vieną tokį atvejį.

Bet grįžkim prie seksualumo.  Žvilgterkim į Vikipediją: Seksualumas (lot. sexualis – susijęs su lytimi, seksu) – tai sąvoka, apimanti su lytimi ir seksu susijusius jausmus, artimumą (intymumą) bei elgesį tarp žmonių. Seksualumas dažnai yra tam tikra meilės, simpatijos ar dėmesio patraukimo forma: tam tikra apranga, elgsena, šukuosena, bendravimo būdas, meno kūriniai ir kt.

Iš čia matome, jūs visiškai teisi, paminėdama aptemptus drabužius, makiažą kaip seksualumo išraišką.  Natūralu, kad tiek vyrai, tiek moterys siekia patraukti priešingos lyties atstovų dėmesį.  Kokiais rakursais bežiūrėtume į žmogų, turėdamas fizinį kūną jis yra biologinė būtybė, kurios brandžius atstovus įtakoja vyriški  arba moteriški hormonai.  Vyriški hormonai skatina agresyvumą, siekimą išplatinti savo genetinę medžiagą kaip įmanoma plačiau.  Tuo tarpu moteriški hormonai suteikia savybes, užtikrinančias, kad bus rūpinamasi gimusiais vaikais.

Kita vertus, žmogus yra ir socialinė būtybė, kurios bendroji gerovė susipina iš įvairių reikšmingų dalykų.  Pagal prof. Sergejų Kovaliovą žmogaus  gerovė priklauso nuo penkių pagrindinių dalykų:  sveikatos,  santykių su kitais, pasitenkinimo meilės/sekso srityje,  savirealizacijos  darbe bei pakankamas  materialinis apsirūpinimo.  Kaip matome  meilės ir sekso įtaka žmogaus gerovei  turi svarbią reikšmę.

Sutinku, kad žmogus yra kartu ir biologinė, ir socialinė būtybė, tačiau tai, kas anksčiau būdavo paslaptimi, šiandien tampa atviru dalyku.   Vaikai nebetiki gandrais ir kopūstais, dalyvaujančiais demografiniame procese, o begėdis internetas apie anksčiau buvusius tabu dalykus kalba (ir rodo) daugiau nei atvirai.  Kaip visa tai veikia žmogaus seksualumą?

Palietėte aktualią temą.  Iš vienos pusės informacijos srautas didėja, pasiekiamumas paprastėja, paslapties nebelieka.  Iš kitos pusės realus gyvenimas nėra toks paprastas. Meilės ir sekso santykiams būtina susipažinti ir užmegzti santykius su kitos lyties atstovais.  Tai padaryti nėra taip paprasta, kaip spaudyti kompiuterio klavišus.  Reikalingi bendravimo įgūdžiai, pasitikėjimas savimi, pakankamai aukšta savivertė.  Virtualusis pasaulis gali rodytis saugesniu, nei realusis, ir tai sukelia baimių, kompleksų.

Ar tai reiškia, kad prisirišimas prie kompiuterio mažina sekso su partneriu poreikį?

Tokia tendencija yra.  Sekso potraukį  taip pat mažina sekso defukcionalizavimas.  Tradiciškai  seksas atlieka šias funkcijas: relaksacijos, rekreacijos (malonumo suteikimo), mažina agresiją, sudaro sąlygas geriau pažinti save ir kitą, palaiko šeimyninio gyvenimo ritualus.   Šiais laikais atsirado daug būdų kaip paprastai ir prieinamai  atsipalaiduoti bei  patirti malonumą kitais būdais nei seksu.  Energija  išliejama sporto klubuose, diskotekose ir pan.  Bendravimas persikėlė į socialinius tinklus.  O sutuoktiniai po kivirčo išsilaksto į skirtingas puses.  Tad seksui vietos lieka vis mažiau.  Vienintelė vaikų pradėjimo funkcija  dar gyva  nes nieko gudriau, nei pateikė pati gamta, nesugalvota. 

Yra žmonių, kuriems seksas – tarsi būtina sveikatos dozė, nes jis gerina kraujotaką, mažina širdies ligų riziką, vyrams – prostatos ligų riziką ir pan.

Va, va! Šitai kaip tik rodo, kad seksas praranda savo prasmę  - suartinti vyrą ir moterį.  Pagal vieną padavimą anksčiau žemėje gyveno galingos keturkojos, keturrankės dvigalvės būtybės.  Dievai, matydami, kad šios būtybės yra stipresnės už juos, nusprendė jas padalinti pusiau.  Taip atsirado vyrai ir moterys.  Nuo tada jie ieško savo pusių, kad susijungę vėl taptų galingais.

Deja, sekso pagalba paprastai ieškoma ne artumo, o kažko kitko.  Naudos sveikatai, kaip Jūsų pateiktame pavyzdyje. Trumpalaikio pasitenkinimo.  Dažnai - kuo greičiau, tuo geriau.   Šeimose seksas gali tapti manipuliavimo priemone: „Brangusis, man labai tiktų audinės kailiniai...“ Arba  ritualu: „Šiandien penktadienis, o penktadieniais mes mylimės“.  Arba – vienu iš būdų, kaip praleisti laiką:“Lauke lyja, nėra, kas veikti. Eime pasimylėti“.   Tokiose situacijose nebelieka vietos  žaidimams, siekimui vienas kitą geriau pažinti sekso pagalba.

Žmonių visuomenė jau nuo senųjų civilizacijų laikų žinojo įvairias lytinio gyvenimo formas, reguliavo sekso išraišką ir priimtinumą visuomenėje. Kai kurios formos būdavo smerkiamos ar baudžiamos.  Ar toks smerkimas turi pagrindo?

Šiuolaikinė psichoterapija pritaria Unesco išreikštai nuostatai, kad bet kokia sekso rūšis yra priimtina, jei ji tenkina abu sekso partnerius. Vargu ar galima ką bepridurti.  

Ar reikia visuomenėje kalbėti apie seksą? Pvz., Didžiojoje Britanijoje yra TV laida, kurios metu pora mylisi uždaroje dėžėje-patalpoje, po to (po pusvalandžio) apie sekso problemas studijoje kalbasi su seksologais, psichologais. Ar reikia tokių laidų, viešų diskusijų?

Kam reikia? Kokiu tikslu?  Masinės informacijos priemonės siekia pritraukti žmones įvairiais būdais.  Kaip minėjote pokalbio pradžioje,  vien sekso paminėjimas sukelia skaitytojų ir žiūrovų susidomėjimą. Tad SMI tokiu būdu tikrai pasiekia, ko nori.  Ar tokios laidos padeda suteikti seksui ir seksualumui aukščiausią prasmę, kuri yra dvasinio artumo su kitu žmogumi išgyvenimas per fizinį artumą?  Abejoju.  Geriau prisilieskim prie subtilių talentingai sukurtų meno kūrinių.  Iš grožinės literatūros kaip pirmą atėjusį į galvą galėčiau paminėti R. Bacho „Tiltas per amžinybę“.   Galbūt skaitytojai pasiūlys daugiau tokių kūrinių.