Arūno Maniušio nuotr. |
Visi girdėjom apie manipuliavimą ir netgi miglotai
įsivaizduojame, kas tai yra. Manipuliacija – tai slaptas poveikis kitam žmogui,
siekiant sau naudos. Manipuliatorius lyg ir sako tiesą, tačiau kartu jos
nepasako iki galo.
Pavyzdžiui, mama nenori išleisti paauglės dukros į
šokius, tačiau nenori apie tai tiesiai pasakyti, todėl prašo mergaitę pasilikti
namuose, nes jai skauda galvą ir nesinori būti namuose vienai.
Gali būti,kad mamai iš tiesų skauda galvą, bet tikrąja
priežastimi yra ne galvos skausmas, o jos nenoras leisti dukrą į šokius. Galvos skausmu mama prisidengia referuodama į
mergaitės norą būti gera dukra – juk negražu palikti mamą vieną tokioje
būsenoje.
Manipuliaciniame elgesyje paprastai galima įžvelgti
tris elementus: reikalavimą kažkaip tai pasielgti, referenciją į moralumą (gerą
poelgį) ir tikrųjų tikslų nuslėpimą.
Jei kitas pradeda jus girti ir po to seka „prašymas“,
jau galima spėti, kad tame gali būti užslėpta manipuliacija. „Tu toks
protingas...“. „Niekas kitas geriau už tave nepadarys...“. „Tik tu gali mane
išgelbėti...“.
Jei jums vis tenka kažką „gelbėti“, padėti, tačiau
jums padėti kiti neskuba ir netgi jūsų tinkamai nevertina, tai pats tikriausias
požymis, kad jumis yra tiesiog naudojamasi. Jūs – manipuliacijų auka.
Siekiant, kad jumis nemanipuliuotų, išgirdę prašymą,
užduokit sau klausimus: „Kokia man iš to nauda?“ „Kokia nauda iš to prašančiam?“ Jei naudą gauna tik kitas, o tu lieki tik „geru
žmogumi, ištraukusiu jį iš bėdos“, pagalvok, ar tikrai to nori.
Paprasčiausias būdas nutraukti manipuliaciją – tiesiai
paklausti: „O kokia man iš to nauda?“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą